STEM edukacija "Ką daryti, kai pyksti?"
Patyriminė kelionė į emocijų pasaulį vaikams ir paaugliams
Šiuolaikinis vaikas gyvena pasaulyje, kuriame emocijų dažnai prašoma... neturėti. Pyktis – viena iš jų. Tačiau pyktis nėra klaida. Jis – ženklas, kviečiantis mus sustoti ir pažvelgti giliau: į savo ribas, poreikius, skausmą ar neteisybę.
Šioje edukacijoje mes neslopinsime jausmų. Žaisdami, kurdami ir tyrinėdami leisime vaikams išgirsti, kaip pyktis kalba jų kūne – per širdies plakimą, įsitempusius pečius, karštas rankas. Ir drauge ieškosime būdų, kaip jį išreikšti – švelniai, bet tvirtai.
Per patyriminius žaidimus, patyriminę praktiką (molį arba eksperimentiniu būdu, priklausomai nuo vaikų amžiaus) kviesiu ne „nusiraminti“, o būti su tuo, kas kyla, o tada išmokti pamažu paleisti.
Ši programa – daugiau nei prevencija prieš patyčias ar smurtą. Ji – kvietimas vaikams būti savimi, bet drauge ir bendruomenės dalimi. Nes tik tada, kai suprantu save, galiu iš tiesų pamatyti ir kitą.
Leiskime vaikams augti ne tik saugiai, bet ir autentiškai.
Trukmė - 1 valanda.
APIE edukacijos autrorę:
Esu dviejų jautrių vaikų mama. Mano profesinis kelias prasidėjo ekonomikos pasaulyje, tačiau gyvenimas, kaip dažnai nutinka, pakvietė mane ieškoti gilesnės prasmės – ir aš jos ieškojau švietimo, žmogaus emocinės gerovės ir vidinės augimo erdvėse.
Didžiausia šio kelio paskata tapo mano pirmagimis sūnus – ypatingai jautrus, giliai jaučiantis pasaulį. Jo buvimas išmokė mane matyti ne tik žvilgsniu, bet ir širdimi. Jis buvo tarsi švyturys, atvedęs mane į emocinio intelekto, vidinės ramybės ir ugdymo pasaulį.
Dirbdama su mokyklomis, padėdama joms kurti sensorines aplinkas ir emociškai saugias erdves, aš kasdien prisiliečiu prie to, kas trapu, bet be galo svarbu – prie vaiko sielos. Kiekvienas vaikas – tai pasaulis, kurio negalime išmokyti, tik lydėti. Todėl ir mano darbas, ir mano gyvenimas tapo viena: ieškoti būdų, kaip padėti vaikams augti – ne tik protu, bet ir širdimi.
„Filsoma“ programą sukūriau kaip tylų tiltą tarp vaiko vidaus ir jį supančios aplinkos. Ji gimė ne iš teorijos, bet iš patirties, iš stebėjimo, iš meilės. Kiekvienas mano sukurtas įrankis – tai kvietimas mokytojui ar tėvui sustoti, pažvelgti į vaiką ne kaip į problemą, bet kaip į kvietimą – mylėti giliau, suprasti plačiau, būti šalia sąmoningiau.
Esu čia, kad dalinčiausi tuo, ką pati išgyvenau. Mano tikslas – padėti ugdyti ne tik žinias, bet ir žmogiškumą. Nes kiekvienas vaikas – tai viltis, kad pasaulis gali būti švelnesnis.
Inga Emocinio raštingumo edukatorė, Filsoma programos autorė, empatiškų projektų kūrėja
